1. Turint medicininę pažymą, liudijančią mirtį, galima kreiptis dėl vienkartinės laidojimo pašalpos, kurios dydis = 8 BSI (bazinė socialinė išmoka), t. y. 301,20 Eur.

2. Laidojimo pašalpa skiriama mirus:

• Lietuvos Respublikos piliečiui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje;
• Lietuvoje – užsieniečiui (užsienio valstybės pilietybę turinčiam asmeniui arba asmeniui be pilietybės, turinčiam leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje);
• Lietuvoje – asmeniui, įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje turinčiam pabėgėlio statusą;
• Lietuvoje – visų, aukščiau išvardintų asmenų, vaikui, kai gimsta negyvas (ne mažiau kaip 22 nėštumo savaičių kūdikis).

3. Teisė gauti laidojimo pašalpą atsiranda nuo asmens mirties dienos, kurios faktą registruoja: mieste – savivaldybės civilinės metrikacijos įstaiga, kaime – seniūnija (išskyrus savivaldybių centrų seniūnijas), užsienyje – Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga.

4. Laidojimo pašalpa išmokama mirusiojo asmens šeimos nariui arba kitam laidojančiam asmeniui.

5. Laidojantis asmuo dėl pašalpos gavimo turi kreiptis į savivaldybės (seniūnijos) socialinės paramos skyrių pagal mirusiojo asmens buvusią gyvenamąją vietą arba laidojančio asmens gyvenamąją vietą (ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šios teisės atsiradimo dienos).

6. Reikalingi dokumentai pašalpai gauti:

• laidojančio asmens prašymas (pildomas savivaldybėje arba seniūnijoje);
• mirties liudijimas (originalas ir jo kopija);
• laidojančio asmens pasas (asmens tapatybės kortelė, užsienio piliečiui – leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje);
• jei Lietuvos Respublikos pilietis mirė užsienyje – užsienio valstybės atitinkamos įstaigos išduotas medicininis mirties liudijimas arba mirties liudijimas (išrašas iš mirčių registro), išverstas į lietuvių kalbą, ir mirusiojo pasas;
• juridinio asmens įgaliojimas, jei laidojantis asmuo atstovauja ritualines paslaugas teikiančiai įmonei ar socialinės globos įstaigai.

7. Laidojimo pašalpa mokama iš savivaldybės biudžeto ir turi būti išmokėta per ne vėliau kaip per 24 valandas po oficialaus kreipimosi.

8. Laidojantis asmuo, laiku neatsiėmęs pašalpos, turės teisę dar kartą teikti prašymą pašalpai gauti.

9. Laidojimo pašalpa nemokama, kai laidojama valstybės (savivaldybės) lėšomis.

.

Kremavimas – įprastas laidojimo būdas pasaulyje, kuris sparčiai populiarėja ir Lietuvoje. Tai vienas iš ekologiškiausių, higieniškiausių ir mažiausiai atliekų paliekančių bei laidojimo vietų skaičių taupančių laidojimo būdų.

Velionis, kaip ir priimta Lietuvoje, yra šarvojamas, su juo atsisveikinama, o po to jis palydimas į kremavimą. Artimieji urną su mirusiojo pelenais atgauna po 2-3 valandų.

Kremavimo tvarka

Kremavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas laikantis 2007 m. gruodžio 20 d. priimto LR žmonių palaikų laidojimo įstatymo

Laidojantis asmuo kremavimo įmonėje užpildo nustatytos formos prašymą.

Kartu su prašymu kremuoti mirusiojo palaikus laidojantis asmuo kremavimo įmonei privalo pateikti šiuos dokumentus:

• asmens, kurio palaikai kremuojami, mirties liudijimą;
• laidojančio asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę) arba leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje;
• mirusiojo, kurio palaikus prašoma kremuoti, testamentą (ar kitą valios pareiškimo dokumentą), kuriame pareikštas sutikimas dėl jo palaikų kremavimo, jei toks sutikimas buvo pareikštas;
• įgaliojimus patvirtinantį dokumentą (jei laidojantis asmuo yra savivaldybės vykdomosios institucijos įgaliotas asmuo).Jei mirusysis nebuvo savo testamente (ar kitame valios pareiškimo dokumente) pareiškęs sutikimo dėl savo palaikų kremavimo, reikia pateikti:
  • santuokos liudijimą (jei laidoja sutuoktinis);
  • giminystės ryšį patvirtinantį dokumentą (jei mirusįjį laidoja artimas giminaitis);
  • rašytinį artimųjų giminaičių parašais patvirtintą susitarimą (ir apie tai pažymėti prašyme kremuoti palaikus), kad tarp mirusiojo artimųjų giminaičių nėra nesutarimų dėl palaikų kremavimo;
  • prokuroro rašytinį leidimą (jei prašoma kremuoti ekshumuotus žmogaus palaikus).